Naujas etapas: Kodėl namų serverį iš „buitinio“ PC iškeičiau į profesionalią įrangą?
Kai kurių žmonių DNR yra užkoduotas ieškotojo būdas. Tai kelia nenumaldomą norą atrasti kažką naujo, tyrinėti ir spręsti su tuo susijusius iššūkius. Taip nutiko ir man.
Pirmasis mano turėtas serveris buvo puiki pradžia: jis padėjo suprasti, kaip tarpusavyje sąveikauja komponentai, kaip skirstomi resursai, kaip veikia virtualios mašinos bei konteineriai. Tačiau didžiausias atradimas man buvo Linux.
Visgi rašydamas skriptus ir kurdamas naujas virtualias mašinas (VM) palaipsniui supratau, kad įprasto stalinio kompiuterio komponentai – tik laikinas sprendimas. Ieškant optimizacijos būdų, siekiant taupyti elektros energiją ir kitus resursus, visi klausimai susivedė į vieną atsakymą: verta pereiti prie profesionalios įrangos. Joje visi reikalingi įrankiai jau yra įdiegti ir paruošti darbui.
Paieškos kriterijai ir pasirinkimas
Pradėjęs paieškas, didžiausią dėmesį skyriau energijos sąnaudoms, todėl į senstelėjusią DDR3 operatyviąją atmintį net nesižvalgiau. Kadangi rinką vis dar purtė DDR5 kainų „cunamis“, tokios sistemos mano biudžetui nebuvo priimtinos. Logiškiausiu aukso viduriu tapo DDR4.
Kitas kritinis kriterijus – triukšmas. Serveris stovi namuose, o namai yra komforto zona, todėl nenorėjau, kad jis kauktų lyg reaktyvinis variklis (būtent taip dirba standartinių Rack tipo serverių ventiliatoriai). Išeitis – Tower tipo serveris. Iš pirmo žvilgsnio jis primena stalinį PC, nors realybėje yra gerokai didesnis ir pasižymi itin tyliu veikimu.
Laimikis aukcione: Fujitsu TX2550 M5
Po ilgų paieškų ir begalės skelbimų peržiūrų, mano akį patraukė aukcionas, kuriame buvo parduodamas Fujitsu TX2550 M5. Aukcioną pavyko laimėti už 351 eurą.
Ką už šią sumą pavyko gauti?
- Profesionalią įrangą su plačiomis plėtros galimybėmis.
- Du M.2 lizdus sparčiai atminčiai.
- Palaikymą iki 2 CPU (šiuo metu įdėtas vienas).
- Milžinišką kiekį RAM atminties (mano komplektacijoje – 96 GB).
- Išplečiamą maitinimą iki dviejų PSU (šiuo metu yra vienas).
- 8 vietas kietiesiems diskams.
Manau, kad tai teisinga kaina už profesionalią, nors ir naudotą įrangą, kuri suteikia visai kitas galimybes tolesniems eksperimentams.
Biudžeto iššūkiai ir „pasidaryk pats“ inžinerija
Kadangi mano ankstesnis „Serveris 1.0“ turėjo 16 kietųjų diskų (HDD), naujajam pirkiniui prireikė papildomo 8×2,5″ diskų narvelio (modelis: A3C40173252). „eBay“ platformoje pavyko jį rasti už 59 eurus, o komplekte dar gavau laidus bei RAID D3307 kortą. Pardavęs nereikalingą kortą ir laidus, galutinę narvelio kainą sumažinau iki simbolinių 29 eurų.
Tačiau čia sėkmė kiek prislopo. Norint integruoti komponentus, teko pirkti naujus, ilgesnius laidus, kurie atsiėjo 24 eurus. Tikrasis „siurprizas“ laukė bandant sudėti diskus: paaiškėjo, kad iš 16 reikiamų „caddy“ (laikiklių) turiu tik penkis. Likusios vietos buvo užpildytos „dummy“ tipo plastmasiniais dangteliais (aklėmis).
Kova su kosminėmis kainomis
Šioje vietoje supratau, kad biudžetas gali patirti visišką fiasko. Naudotų laikiklių kainos rinkoje – protu nesuvokiamos: pigiausi, kokius pavyko rasti, kainavo po 16,80 eurų už vienetą. Mokėti beveik 200 eurų už kelis gabalėlius plastiko ir skardos tiesiog nekilo ranka.
Procesas sustojo keliems mėnesiams. Svarsčiau įvairias alternatyvas, netgi buvau pasiruošęs užsakyti detales 3D spausdinimui.
Netikėtas „nušvitimas“
Vieną vakarą, vartydamas rankose tą plastikinį „dummy“ dangtelį, patyriau nušvitimą. Pastebėjau, kad plastiko liejinyje yra specifinės ataugos būtent tose vietose, kur turėtų būti skylutės disko varžtams. Pridėjęs tikrą laikiklį šalia aklės supratau: šiek tiek padirbėjus pjūkliuku ir peiliu, šį plastmasgalį galima paversti funkcionaliu laikikliu.
Nors toks savadarbis sprendimas neperduoda šviesos indikacijos (skirtingai nei originalus „caddy“), jis puikiai atlieka savo pagrindinę funkciją – saugiai laiko diską vietoje.
Rezultatas: po nedidelio mechaninio apdirbimo visi diskai sėkmingai sugulė į narvelius. Sistema juos iškart atpažino, RAID masyvas buvo sukonfigūruotas, o mano NAS tinklo diskas vėl tapo pasiekiamas (Online).
„Linux“ magija: Migracija be galvos skausmo
Keli žodžiai apie Linux. Sistemos perkėlimas į naują geležį nesukėlė absoliučiai jokių problemų. Tiesiog perdėjau M.2 diskus, kuriuose įdiegtos operacinės sistemos ir visos virtualios mašinos, į naująjį „Fujitsu“ serverį.
„Linux“ branduolys automatiškai atpažino pasikeitusią aparatinę įrangą (hardware) ir pasileido be jokių didesnių trikdžių. Savaime suprantama, teko perkonfigūruoti tinklo nustatymus, kad jie atitiktų naujas sąsajas, tačiau tai užtruko vos kelias minutes. Viskas – sistema vėl veikia stabiliai, o aš galiu džiaugtis profesionalios įrangos privalumais savo namų laboratorijoje.
Biudžetas ir rezultatas
Projekto pabaigoje atlikau nedidelę reviziją: pardavus senojo „Serverio 1.0“ komponentus, į biudžetą sugrįžo apie 200 eurų. Galutinis rezultatas? Naujas, profesionalus ir tylus serveris man atsiėjo vos 210 eurų.
Tai buvo vertinga pamoka apie kantrybę, kūrybiškumą ir techninį lankstumą. Beje, visą šį tekstą jūs skaitote būtent iš šio naujojo serverio, kuris sėkmingai tarnauja kaip mano tinklalapio namai.
