Kiekvieną rytą, kai Hamburgas dar paniręs į tylą, prieinu prie savo motyvacijos išėnos — kuklios, bet ypatingos sienos šalia durų. Ji pilna spalvotų popierėlių su užrašais, kurie primena man, kas esu ir kuo tikiu. Tai ne šiaip dekoracija — tai mano tylus ritualas, vieta, kur prasideda kiekviena mano diena. Prieš kelerius metus, kai jaučiausi pasimetęs tarp to, kuo norėjau būti, ir kas buvau, nusprendžiau, kad man reikia mažų priminimų. Vieną rytą užrašiau „Tu gali daugiau nei galvoji“ ir pritvirtinau prie išėnos. Tą dieną nuotaika pasikeitė. Kitą rytą jau laukė nauja frazė – „Drąsa yra pradžia.“ Ir taip gimė mano kasdienis įprotis. Kiekvieną rytą prieš išeidamas iš namų sustoju, žvilgteliu į lapelius ir išsirenku vieną — tą, kuris atliepia mano šiandienos nuotaiką. Jei jaučiu įtampą, imu „Kvėpuok. Tau pavyks.“ Jei reikia ryžto – „Šiandien kuri istoriją.“ Tie žodžiai lydi mane visą dieną. Jie tarsi slaptas palydovas, tyliai primenantis, kad esu pasiruošęs, kad esu pajėgus, kad esu gyvas.
