Kai noriu pasižiūrėti, ar veikia namų serveriai, man dažniausiai reikia kelių dalykų: pamatyti mazgų apkrovą, atsidaryti kamerą, rasti failą arba pasiekti konkrečią paslaugą. Proxmox tai iš dalies leidžia padaryti, bet jo sąsajoje telefone tenka naršyti po meniu. Kameros ir failai turi atskiras sąsajas. Norėjau vieno puslapio, kurį atidaręs iškart matyčiau, kas vyksta.
Taip atsirado „Mano serveriai“ – nedidelė žiniatinklio programėlė, kurią valdau iš telefono. Joje matau abiejų Proxmox mazgų būseną ir temperatūrą, keturias kameras bei dvi failų saugyklas. Galiu atlikti pasirinktus virtualių mašinų (VM) ir konteinerių valdymo veiksmus bei vienu paspaudimu atsidaryti kitas paslaugas. Mano praktikoje sąsaja greitai reaguoja ir per mobiliuosius duomenis.

1. Susidėliojau, kaip keliaus užklausos
Programėlė veikia atskirame Debian LXC konteineryje („Linux Containers“). Tai izoliuota „Linux“ aplinka, kuri dalijasi pagrindinio serverio operacinės sistemos branduoliu. Naršyklėje atidarau programėlės adresą, prisijungiu per „Cloudflare Access“, o užklausos į konteinerį atkeliauja per „Cloudflare Tunnel“. Programėlės serveris pats užklausia „Proxmox“ per API – sąsają, per kurią programos gali prašyti duomenų ar perduoti komandas, prisijungia prie kamerų tarpininko ir pasiekia NAS (tinkle veikiančias failų saugyklas) per SMB – failų bendrinimo tinkle protokolą.
| Kelias | Paskirtis |
|---|---|
| Telefonas → „Cloudflare Access“ → tunelis → programėlė | Prisijungimas ir nuotolinė prieiga |
| Programėlė → „Proxmox“ API | Mazgų, VM, konteinerių, saugyklų ir užduočių duomenys |
| Programėlė → „go2rtc“ | Keturių kamerų srautai |
| Programėlė → abu NAS per SMB | Aplankų naršymas, atsisiuntimas ir įkėlimas |
| Mazgų jutikliai → periodinis rinktuvas → programėlė | CPU temperatūra ir jutiklių ribos |
Dėl tokios sandaros telefonui nereikia atskirai jungtis prie kiekvieno įrenginio. „Proxmox“, SMB ir kamerų vidiniai adresai lieka už programėlės serverio. Toliau vardai, tokie kaip valdymas.example.com ar mazgas-a, yra pavyzdiniai. Straipsnyje aprašau realizaciją ir diegimo seką, bet nepateikiu viso programėlės išeities kodo.
2. Paruošiau atskirą LXC konteinerį
Proxmox aplinkoje sukūriau neprivilegijuotą Debian konteinerį su tinklo prieiga prie reikiamų paslaugų. Pradinei versijai skyriau vieną procesoriaus (CPU) branduolį ir 1 gibibaitą (GiB) operatyviosios atminties (RAM). Konteineriui įjungiau automatinį paleidimą kartu su mazgu. Jame atskirai veikia pati programėlė ir tunelis.
Serverio dalį parašiau „Python“ su aiohttp. Konteineryje įdiegiau JWT („JSON Web Token“, skaitmeniniu parašu patikrinamo prisijungimo žetono) ir kriptografijos bibliotekas prisijungimui tikrinti, taip pat python3-smbc ir smbclient darbui su failų saugyklomis. Sąsają sudaro HTML, kuris nusako puslapio struktūrą, CSS, kuris valdo jo išvaizdą, ir „JavaScript“, kuris leidžia puslapiui reaguoti į veiksmus. Jai nereikia atskiro sudarymo proceso ar atskiro duomenų bazės serverio.
Programėlei sukūriau atskirą Linux naudotoją ir systemd paslaugą. Prisijungimo reikšmes palikau tik serverio konfigūracijoje su ribotomis failo teisėmis. cloudflared paleidau kaip atskirą paslaugą. Prieš jungdamas išorinę prieigą patikrinau, kad programėlė atsako konteineryje ir pasiekiami vidiniai paslaugų adresai.
3. Prijungiau Proxmox API ir apribojau valdymą
Programėlei sukūriau atskirą „Proxmox“ naudotoją ir API žetoną. Būsenai skaityti naudojau PVEAuditor, o valdymui sukūriau atskirą rolę, suteikiančią VM.Audit ir VM.PowerMgmt pasirinktoms VM ir konteineriams. Naudojant atskirtų teisių žetoną, teises reikia patikrinti ir naudotojui, ir pačiam žetonui. Sėkminga užklausa su administratoriaus paskyra dar neparodo, kad programėlės žetonui suteiktos tinkamos teisės.
Serveris jungiasi prie API per HTTPS (šifruotą žiniatinklio ryšį) ir tikrina sertifikatą pagal klasterio CA – sertifikavimo instituciją, kuria pasitiki programėlė. API žetonas nepatenka į naršyklę. Pagrindiniam ekranui serveris skaito /cluster/resources ir /cluster/tasks, suformuoja vieną atsakymą ir trumpai jį išlaiko atmintyje. Taip keli artimi puslapio atnaujinimai nekuria tiek pat pakartotinių užklausų į klasterį.
Valdymui palikau tik paleidimą, tvarkingą išjungimą ir perkrovimą. Vartotojas veiksmą patvirtina sąsajoje. Gavęs užklausą serveris dar kartą patikrina, ar pasirinktas objektas leidžiamas, kokio jis tipo ir kuriame mazge veikia. Po komandos seka „Proxmox“ užduoties būseną. Programėlės konteinerį iš jos pačios valdyti uždraudžiau, kad vienu paspaudimu neatjungčiau sau prieigos.

4. Nuotolinę prieigą prijungiau per „Cloudflare“
Sukūriau atskirą tunelį programėlei ir pavyzdinį viešą vardą, tokį kaip valdymas.example.com, nukreipiau į programėlės HTTP tarnybą (HTTP yra žiniatinklio užklausų ir atsakymų protokolas) konteineryje. cloudflared ryšį inicijuoja iš vidaus. Maršrutizatoriuje nereikėjo atidaryti įeinančio prievado programėlei.
Tam pačiam vardui sukūriau „Cloudflare Access“ programą su taisykle, leidžiančia prisijungti tik nurodytam naudotojui. Prisijungimui naudojau vienkartinį kodą el. paštu. Tunelis išsprendžia pasiekiamumą, o būtent „Access“ taisyklė nusprendžia, kas gali patekti.
Programėlės serveris papildomai tikrina Cf-Access-Jwt-Assertion antraštėje pateiktą JWT: parašą pagal „Cloudflare“ viešuosius raktus, galiojimą, išdavėją, konkrečios programos auditoriją ir leidžiamą naudotoją. Ši patikra taikoma duomenų API ir kameroms. Būseną keičiančioms užklausoms bei kamerų „WebSocket“ ryšiui tikrinama ir Origin antraštė. Prisijungęs naršyklėje patikrinau, kad sąsaja gauna duomenis, o tiesioginė užklausa į saugomą API be patvirtinto prisijungimo gauna HTTP 401.
5. Sukūriau telefono ekranus ir temperatūrų skales
Sąsają padalijau į keturias skiltis: Apžvalga, Kameros, Failai ir Valdymas. Apžvalgoje matyti mazgų būklė, CPU ir RAM apkrova, saugyklų užimtumas bei paskutinės „Proxmox“ užduotys. Greta sudėjau nuorodas į „Jellyfin“, svetainės administravimą ir „Webtop“. VPN (virtualaus privataus tinklo) kortelė padeda rasti atitinkamą klasterio paslaugą.
Temperatūrai pridėjau atskirą rinktuvą. Jis kas maždaug 30 sekundžių iš abiejų fizinių mazgų paima CPU paketo temperatūrą, o į programėlę perduoda tik rodmenį, jutiklio ribas ir matavimo laiką. Programėlės duomenų atsakyme per seni rodmenys atmetami. Skalė rodo žemą temperatūrą mėlynai, normalią žaliai, aukštą oranžine ir kritinę raudonai. Įspėjimo bei kritinės ribos paimtos iš kiekvieno mazgo jutiklio atskirai.
Pridėjau žiniatinklio programos manifestą, piktogramą ir „service worker“. Taip puslapį galima naudoti kaip programėlę iš pradžios ekrano. Gyviems rodmenims, kameroms ir failams vis tiek reikia ryšio. Sąsają tikrinau ir siaurame telefono ekrane, kad valdikliai nepriverstų slinkti horizontaliai.

6. Integravau keturias kameras
Kamerų šaltinius surenka vietinis „go2rtc“. Kiekvienai kamerai numatyti du profiliai: originalus vaizdas ir mažesnis srautas telefonui. Mobilų profilį paruošiau 640 × 360 raiška, 12 kadrų per sekundę ir apie 450 kilobitų per sekundę (kbit/s) vaizdo srautu vienai kamerai. Kai vienu metu rodomos keturios kameros, vien nominaliam vaizdui tai sudaro apie 1,8 megabito per sekundę (Mbit/s). Faktinės sąnaudos priklauso ir nuo protokolo bei kitų perduodamų duomenų.
Naršyklėje naudojamas „go2rtc“ grotuvas. Jo „WebSocket“ jungiasi tuo pačiu programėlės adresu, o serveris nukreipia ryšį tik į iš anksto nustatytą kameros šaltinį. Klientas pasirenka kamerą ir kokybę, bet negali nurodyti savavališko vidinio adreso. Kamerų vaizdą patikrinau naudojant MSE („Media Source Extensions“ – naršyklės funkciją, leidžiančią atkurti dalimis gaunamą vaizdą) per „WebSocket“ ir paleidęs visus keturis mobilius srautus vienu metu.

7. Prijungiau abi failų saugyklas
Serveryje nurodžiau dvi SMB saugyklas, o telefone jos rodomos kaip dvi atskiros kortelės. Kortelėse pateikiama bendra ir laisva vieta. Atidarius saugyklą galima naršyti katalogus, filtruoti rodomą sąrašą pagal failo vardą bei atsisiųsti failus. Dideli katalogai rodomi puslapiais. Talpa tikrinama atidarius failų skiltį arba atnaujinus ją rankiniu būdu.
Serveris priima kelią tik pasirinktos saugyklos viduje. Jis atmeta absoliučius kelius ir bandymus pereiti aukščiau bendrinamo katalogo. Atsisiuntimo metu failas skaitomas dalimis; naršyklė taip pat gali prašyti konkretaus baitų intervalo. Tai leidžia atidaryti palaikomus vaizdus bei mediją ir persukti palaikomą vaizdo įrašą nelaukiant, kol bus persiųstas visas failas.
Įkėlimą padariau atskirais iki 8 MiB gabalais. Serveris atidarytame NAS aplanke sukuria laikiną failą, priima gabalus su jų pozicijomis ir patikrina, ar visas failas gautas. Jei trumpam sutrinka ryšys, sąsaja gali pakartoti gabalą. Tik gavus visus baitus laikinas failas pervadinamas galutiniu vardu. Sutampantis pavadinimas atmetamas, o atšaukus įkėlimą pašalinamas laikinas failas. Bandydamas tikrinau atsisiųsto failo kontrolinę sumą ir abiejose saugyklose patvirtinau, kad esamas failas tuo pačiu vardu neperrašomas.
Diegiant SMB išryškėjo viena kliūtis: systemd paslaugos tinklo apribojimuose reikėjo pridėti AF_NETLINK, nes SMB biblioteka per jį gauna tinklo sąsajų informaciją. Tai paaiškėjo patikrinus ne tik atskirą SMB komandą, bet ir pačią užklausą per veikiančią programėlę.
8. Patikrinau visą kelią nuo telefono iki serverio
Pabaigoje patikrinau šiuos veiksmus:
- Prisijungimą per viešą programėlės adresą ir atsisakymą aptarnauti neprisijungusią API užklausą.
- Abiejų mazgų būseną, temperatūrą, saugyklų vietą ir užduotis.
- VM valdymo patvirtinimo dialogą ir jo atšaukimą. Vien dėl sąsajos testo veikiančios VM neišjungiau.
- Keturių kamerų atkūrimą mobiliu profiliu.
- Abiejų NAS naršymą, dalinį atsisiuntimą, įkėlimą keliais gabalais, atšaukimą ir elgesį radus tokį pat failo vardą.
- Sąsajos veikimą siaurame ekrane ir pasiekiamumą per mobiliuosius duomenis.
Programėlė dabar yra mano pirmas ekranas, kai noriu greitai sužinoti, kas vyksta namuose. Jei reikia išsamiai tvarkyti virtualią mašiną, atsidarau „Proxmox“. Jei reikia pasižiūrėti į kameras, rasti failą arba patikrinti mazgo temperatūrą, dažniausiai užtenka vieno puslapio telefone.
Trumpinių žodynėlis
| Trumpinys | Ką reiškia šiame straipsnyje |
|---|---|
| API | „Application Programming Interface“. Būdas vienai programai kreiptis į kitą. Čia programėlė per API gali gauti mazgų būseną arba paprašyti paleisti VM. |
| VM | „Virtual Machine“. Virtuali mašina – programiškai sukurtas kompiuteris, kuriame veikia atskira operacinė sistema. |
| LXC | „Linux Containers“. Izoliuota „Linux“ aplinka, kuri dalijasi pagrindinio serverio branduoliu. |
| CPU | „Central Processing Unit“. Procesorius, atliekantis komandas ir skaičiavimus. |
| RAM | „Random Access Memory“. Operatyvioji atmintis, kurią naudoja veikiančios programos. |
| GiB ir MiB | Gibibaitas ir mebibaitas, atminties ir failų dydžio vienetai. 1 GiB = 1 024 MiB, o 1 MiB = 1 048 576 baitai. |
| NAS | „Network Attached Storage“. Failų saugykla, pasiekiama per tinklą. |
| SMB | „Server Message Block“. Protokolas, leidžiantis per tinklą naršyti bendrinamus aplankus, skaityti ir įrašyti failus. |
| HTML | „HyperText Markup Language“. Žymėjimo kalba, kuria aprašomos puslapio antraštės, tekstas, nuorodos ir kiti elementai. |
| CSS | „Cascading Style Sheets“. Taisyklės, nusakančios puslapio išvaizdą, pavyzdžiui, spalvas ir elementų išdėstymą. |
| HTTP ir HTTPS | „Hypertext Transfer Protocol“ ir saugi jo versija. Naršyklė ir serveris keičiasi užklausomis bei atsakymais, o HTTPS ryšį šifruoja. |
| CA | „Certificate Authority“. Sertifikavimo institucija. Jos sertifikatas leidžia programėlei patikrinti „Proxmox“ pateiktą serverio sertifikatą. |
| JWT | „JSON Web Token“. Žetonas su prisijungimo duomenimis, pavyzdžiui, kam ir iki kada išduotas. Programėlė tikrina jo skaitmeninį parašą. JSON yra struktūruotų duomenų tekstinis formatas. |
| VPN | „Virtual Private Network“. Virtualus privatus tinklas, leidžiantis nuotoliniu būdu pasiekti vidines paslaugas. |
| MSE | „Media Source Extensions“. Naršyklės funkcija, leidžianti grotuvui papildyti atkuriamą vaizdą naujai atsiųstomis dalimis. |
| kbit/s ir Mbit/s | Kilobitai ir megabitai per sekundę. Šie vienetai rodo, kiek duomenų perduodama per sekundę. 1 Mbit/s = 1 000 kbit/s. |
| AF_NETLINK | Linux ryšio sąsajos identifikatorius. Šiuo atveju SMB biblioteka per ją gauna iš branduolio informaciją apie tinklo sąsajas. |
| PVE | „Proxmox Virtual Environment“. Tai „Proxmox“ virtualizacijos platforma. Pavyzdžiui, PVEAuditor yra jos rolė būsenai ir konfigūracijai skaityti. |
| VM.Audit ir VM.PowerMgmt | „Proxmox“ teisės. Pirmoji leidžia skaityti VM informaciją, antroji – atlikti maitinimo būsenos veiksmus, pavyzdžiui, paleisti ar išjungti VM. |
